- vyresnėlis
- vyresnė̃lis, -ė smob. (2) 1. DŽ, NdŽ vyriausiasis vaikas šeimoje: Dovydonis negalėjo atsidžiaugti savo vyresnėliu J.Balt. 2. vadovaujantis asmuo, vadas: Vos tai kraugerys ištarė, tujaus vyresneliai subruzdo it šeimyna pietuoti vadinama M.Valanč. Todėl šv. Klemensas prilygina Bažnyčią šv. į kariauną, kurioj prasti priklauso vyresnelių, tie jenerolų, o visi karaliaus M.Valanč. Kada jau atėjo toj diena, išgabeno paną į pajūrį ir jis, tas vyresnėlis, paėmęs kelisdešimtis kareivių, nuėjo smako laukti BsMtI162(Brt). Ale ateina kareivių vyresnėlis, žiūri, kad aklas žmogus sėdi BsPIV3(Kt).
Dictionary of the Lithuanian Language.